Jau turbūt pastebėjot Miesto džiunglių FB, kad atsigavimas po savaitgalio trunka iki šiol. Tiesa, smegenys jau pradėjo funkcionuoti. Na, bent 80%. Jau trečia para kuičiuosi po smegenų hardą, bet prisiminti lengviausia tik vieną faktą: nors atsirinkti paras yra sunku, nes priveikėm kalną reikalų, #alfavilnius visgi (kaip netikėta) buvo reikalas didžiausias, svarbiausias ir daugiausiai pareikalavęs jėgų.

Žiauriai faina, kai nėra dėl ko prisikabinti prie draugų, nes baksnoti į klaidas niekada nebūna malonu – ačiū už istorinį ir tobulą vieno klubo, bet trijų (?) parų festivalį Opiumui! Nors, pripažinsiu, erzina dažnai girdima skanduotė „Nr.1 Lietuvoje“, primenanti naujienų portalo, teliko ar radijo šūkius, bet ginčytis negali nei per nago juodimą. Opium klubui šalyje nėra nei alternatyvų, nei lygių. Vakarėlių pasitaiko įvairių, bet tokios glaudžios ir konceptualios bendruomenės, vienareikšmiškai pozityvios atmosferos ir kokybės už Vilniaus ribų ieškoti žemėlapyje reikia labai dideliu spinduliu. Bet kalbėkim apie istorinę #alfavilnius trilogiją ir nuo pradžių.

Tautvydas Stukas Photography for Opium Club. #alfavilnius

 

Nors visas paras šokau blaiviu protu (reiveriui taip atlaikyti mega šokius yra gana sunku), akys buvo gerokai apsinešusios. Pirmą dieną – nuo įspūdžio, kad Boiler Room’as p a g a l i a u šokių aikštelėje tirpdo ledkalnius, nuo galvas kiekvienam klubo svečiui susukusių MŪSŲ šalies DJ legendų sukamų ritmų ar Red Axes albumo pristatymo metu žybsinčių šviesų. Post Boiler Room šokiai dėjo dar tiek pat linksmybių, kad net klykiau iš džiaugsmo balsu.
Beje, norėtųs pasakyti, kad šokti visur aplinkui yra labai smagu, kur kas smagiau nei didžėjams už nugarų, galvojant ne apie muziką, o kaip pataikyti į kadrą video kamerų.

P.S.: O ar jūs matėt Vidį (khem, dabar, jūsų žiniai, tiesiog „V“) su rageliu?! Nerealu 😀


Bet, žinoma, rekomenduotina žiūrėti Boiler Room Vilnius vaizdo įrašą nuo pradžių ir visu garsu!

Antrą dieną tikėjausi nebešokti iki pat paryčių, bet nepavyko, nors užsukau tik įkišti nosį į antrą aukštą ir neva pasilabinti su vienu-kitu draugu. Anksčiau Silence naktys manęs į klubą neatvesdavo, na, nebent trumpam. Tačiau dabar lenkiu galvą iki pėdų su atsiprašymu – dėl Robag Wruhme ir visos penktadienio nakties vos nepamečiau batų.

Atsiprašau už savo sentimentus, bet Moderat’ų „Bad Kingdom“ eilutė buvo epinis momentas ir nulaužė mano širdies apsaugos sistemą akimirksniu. Ir ne tik mano – kažkoks orgazmas, nes klykė visi, kad galvojau stiklai suskilinės. Šiaip jau nenuostabu – Robagso remixas yra vienas iš šios dainos oficialių. Užsukit į mūsų Instagramą spausdami ČIA, pamatysit, koks ten miškas buvo rankų. Gaila, kad nesimato žibančių discoball’ų.

Apie Smalą kalbėti, regis, niekada daug nereikėjo. Nors nesu iš tų etatinių, pasirodančių vos Opiumui apsišvietus raudona spalva, bet visada prijaučiau šitai šaikai. Smarkiai. Turbūt stipriausi vakarėliai ten ir nutinka – ne veltui #alfavilnius trilogijos uždarymui šios serijos dalis buvo išstatyta. Atsižvelgiant į faktą, kad kas kartą Smalą pabaigti ir klubo uždaryti, atrodo, neįmanoma, nes visi kaip ožiai užsispyrę trypia dar stipriau – labai logiškas sprendimas palaikyti tiksinčią bombą pabaigai.

Norisi sakyti, kad virė vyručiai Smalą, Acid Arab rytietiškais motyvais apipintą, kaip niekad stipriai, bet realiai – užvirusi smala, ar užviręs Opiumo kambarys buvo visą ilgąjį savaitgalį, kuris ties sekmadienio paryčiais, bent jau man tikrai nesibaigė. O ir dabar, nuovargio iškankintas, bet jau keturiom dienom po festivalio pabaigos praėjus, net ir parduotuvėj, žmogus, net negali nustoti šokti.

Faktas, kad buvo momentų, kai palto nebuvo kur pasidėti, prie baro dešimt gabalų iki drinko rankoje praleisti reikėjo, nebuvo kuo kvėpuoti (bet muzika – juk pakankamas oras), tikėtasi, kad bilietų bus tiek, kad nereikės to pusės kvadratinio metro ieškoti, kur pašokti, o ir tų nemandagių norėjosi nesutikti… Bet žinot ką?? Į visa tai absoliučiai nusispjaut. Penkis kartus. Nes geriausiai prisimenu trijų parų malonaus nuovargio lydėtą laimę, juokus apie tai, kad gal jau trečią dieną galime su draugais nebesisveikint, ir pasižadėjimus, kad šoksim iki tol, kol nukrisim. #alfavilnius ir taškas.

Nuotraukas jau turbūt matėt, visos jos (ir čia) Tautvydo Stuko, bet jeigu dar yra žioplių –> VA ČIA.

 

Pasidalink su savais
Tweet about this on TwitterShare on FacebookShare on Google+Pin on PinterestEmail this to someoneBuffer this page

Mes norime papasakoti tavo istoriją ir drauge sukurti daug išprotėjusių projektų!
Kūrybinės komandos ieškok: mumsidomu@miestodziungles.lt arba +370 61453292