Aš esu Živilė Kaupaitė, dar kitaip Živilė Išnešta. Standartiškai baigusi bakalauro studijas, tačiau iš rėmų išsisukusi, ir tolimesnę eigą (magistras, darbas, paskolos, butas, medis, vaikas ir t.t) iškeitusi į keliones, o gal geriau reikėtų sakyti į svajones. Kodėl? Turbūt todėl, jog toks gyvenimo būdas verčia mane jaustis gyva ir laiminga.

J. A. Sheddas, teigia, jog laivai uoste yra saugūs, tačiau vis dėlto ne tam jie buvo sukurti (angl. A ship in harbor is safe, but that is not what ships are built for). Pritariu jam ir manau, jog tiesiog ne „uoste“ būti buvau sukurta ir aš. Mano gyvenimas šiek tiek skiriasi nuo stereotipinio. Studijų vasaromis gyvenau salose, tokiose kaip Maljorka, Kipras. Visas ateities vizijas siejau su gamtos peizažais kažkur kitame Europos gale, tiesa, kiek vėliau svajonėse iškilo ir kiti žemynai. Gyvenau Ibizoje, bet jokių pagarsėjusių fiestų nemačiau, šokau su hipiais senukais basomis kojomis, ir su geriausia drauge pasidariau tatuiruotę ant rankos nykščio, tiesa, kad ją pasidarytume teko „pasiskolinti“ kavinės meniu, nes tai buvo jos logotipas. Brazilijoje pasitaikė galimybė išbandyti banglenčių sportą, teko miegoti dykumoje Maroke, tiesiog ant smėlio, su vienintele saugumo sąlyga. Vietinio gido paklausus, ar tai pavojinga, atsakymas buvo aiškus: „Jei esi geras žmogus, skorpionai ir gyvatės tau nieko nedarys“. Galiu pasidžiaugti – aš geras žmogus! Hah.

Tačiau nesakau, jog išvardinti objektai (karjera, šeima, nuosavas turtas t.t.) man yra tabu, ar žmonės, gyvendami šiuo ritmu, yra kažkuo prastesni. Tikrai ne. Tiesiog pati nemanau, jog visa, mano jau minėta, įvykių eiga turėtų būti pagrindinė siekiamybė sulaukus atitinkamo amžiaus,  ir žmogus turėtų sekti pagal visuomenei priimtiną ir jau nusistovėjusią tvarką.

Gražiausia šiame pasaulyje man yra, kai žmogus veikia tai, ką nori ir tada, kada nori. Tokiu atveju nelieka nuoskaudų ir dvejonių, kas būtų jeigu būtų. Kiekvienas turi teisę gyventi sau patogiausiu laiku. Šia taisykle ir vadovaujuosi. Nesakau, jog lengva, bet posakis byloja, jog tikrai verta. Na, o gyvenant autentiškai aš jaučiu didesnę pilnatvę širdyje. Mano nuomone, tik susitelkus į save ir nustojus lyginti save su kitais ar su nustatytomis normomis galime pajusti vidinę ramybę. Visada bus geresnių ir blogesnių už mus, ir viskas čia gerai, viskas natūralu ir paprasta – kiekvienas tobulėja savo tempu ir įgyvendina savo unikalią asmeninę legendą.

Taigi išsilaisvinimas iš rėmų, nesvarbu, kokie rėmai tai būtų, yra viena iš mano gyvenimo vertybių. Man 24 metai ir galiu pasidžiaugti, jog išsilaisvinusi ne ką mažesniame skaičiuje valstybių jau pabuvau. Nors turiu pripažinti,  kad kai kurios kelionės, pavyzdžiui, mėnesis Brazilijoje, atrodė visai nepasiekiamos, tačiau su dideliu tikėjimu, svajonės tapo realybe. Svarbiausia pasinaudoti gyvenimo teikiamomis galimybėmis (Norvegijoje dirbant kambarine sukinėjausi kambariuose, tačiau už pusmečio jau judinau klubus sambos ritmu Rio de Žaneire), nebijoti svajoti, jausti dėkingumą ir siekiant bet kokio tikslo išmokti pailsėti, o ne mesti (angl. if you are tired, learn to rest, not to quit).

Apibendrinus visas mano filosofijas –  esu laimingas, jaunas žmogus, gyvenantis šia akimirka, vertinantis tai, ką turi, esantis atviras likimo vėjams, visada didele ir mylinčia širdimi, turintis velnišką aistrą gyventi ir gyventi taip, jog pulsuotų kiekviena organizmo ląstelė. Mane domina tai,  kas neapčiuopiama arba tai, kas visai paprasta, tai, kas reikalauja vystyti savo gebėjimus ir pojūčius, arba tai, kam reikia vos kelių sekundžių tylos, tai, kas uždega ugnelę širdy. Ir visi šie „tai“ suteikia prasmę mano gyvenimui.

Pasidalink su savais
Tweet about this on TwitterShare on FacebookShare on Google+Pin on PinterestEmail this to someoneBuffer this page

Mes norime papasakoti tavo istoriją ir drauge sukurti daug išprotėjusių projektų!
Kūrybinės komandos ieškok: mumsidomu@miestodziungles.lt arba +370 61453292