Mums visiems Miesto džiunglėse taip norisi rašyt apie keliones, bet vis apeinam šią temą ieškodami unikalios formos. Bet, kokia dar forma? Juk ne visada tiek svarbu, kaip pasakoji, bet visada svarbu – apie ką. Šį kartą mūsų fotografas Gytis Vidžiūnas parsivežė kalną įspūdžių iš Gruzijos, bet vienas įdomiausių jam pačiam buvo geležinių karstų miestas – Chiatura.

Neneigsiu, pirmas mano klausimas buvo: „Tai ar gerai pavakarėlinot?“ Gan retorinis, kai žinai, jog šie žmonės vakarėlint tikrai moka. Bet daugiau papasakoti Gytis norėjo apie vietą Vakarų Gruzijoje, kurioje žmonės į darbą keliasi tragiškos būklės keltuvais. Turbūt „geležinių kartų miesto“ etiketės prasmė savaime aiški pasidarys beskaitant. Tai tiesiog perduodu žodį jam.

„Kai viešbutyje pasakiau, kad vienas iš pagrindinių kelionės tikslų yra aplankyti Chiaturą, nelabai kas mane suprato. Chiatura – tai Gruzijoje esantis mangano kasybos miestelis, kuriame, jo klestėjimo laikotarpiu, buvo išgaunama 60% pasaulio mangano.

Skaičius nemažas, bet kaip ir nieko labai žavinčio, tuo labiau turistui.“

„Bet pats miestelis turi vieną išskirtinumą – tai keliavimo būdas, kuriuo vietiniai gyventojai keliauja iš namų į darbus ir mokyklas.  Mat, dėl kalnuotos vietovės, keliauti žeme yra per sudėtinga. Čia 1954 metais, Gruzijai įstojus į TSRS, buvo nutiesti pakabinamų lynų keliai. Iki šiol išlikę 17 keltuvų, kai kurie jų nerekonstruoti nuo pat TSRS griūties.“

„Neslėpsiu, man, turinčiam stiprią aukščio baimę, kilo daug abejonių, ar išdrįsiu įlipti į keltuvą, ar ne. Pasiekus keltuvo stotelę, vaizdas pasitikėjimo taip pat nepadidino. Tačiau aš čia atvažiavau ne tam, kad pasižiūrėti kaip viskas atrodo iš apačios.
Keltuvai ne tik nemodernizuoti, bet, panašu, ir nevalyti nuo pat TSRS žlugimo, tad pro jų langus nelabai kas ir matosi. Tačiau, didžiam džiaugsmui, viename keltuve radome langą, pro kurį atsiveria nuostabi miesto ir prasilenkiančio keltuvo panorama.“


„Keltuvų būklė iš vidaus kelia ne ką didesnį pasitikėjimą nei iš išorės. Avariniu atveju įrengtas telefonas, kas keisčiausia, atrodo, jis dar veikia.“


„Pakilus į kalną vaizdas nelabai pasikeičia. Daugiabučiai – pusiau negyvenami: kas antras butas be langų, p kurį nors daugiabutį pasiekti galima tik brendant per purvą. Tačiau atsiverianti panorama padeda pamiršti apie visiškai nudrengtus, vienintelius į kelionę pasiimtus batus.“


„Apžiūrėjęs miestą,leidžiuosi iš viršaus į apačią. Prieš sutemstant reikia išbandyti dar kelis keltuvus.“


„Iš išorės šie keltuvai atrodo geriau (gal netgi buvo perdažyti, kai Gruzija tapo nepriklausoma), tačiau surudijęs dugnas, maži langai su grotomis ir kilimas viršun pasvirus kampu saugumo jausmo nesuteikia.“

„Ir visgi, pakilus, viską vėl užgožia industrinis peizažas. Gaila, jau temsta, apvažiuoti daugiau nebėra laiko, todėl tolimesnį miestelio tyrinėjimą reikia palikti kitam kartui, kuris, pažadu, tikrai bus. Ir gana greitai.“

 

Pasidalink su savais
Tweet about this on TwitterShare on FacebookShare on Google+Pin on PinterestEmail this to someoneBuffer this page

Mes norime papasakoti tavo istoriją ir drauge sukurti daug išprotėjusių projektų!
Kūrybinės komandos ieškok: mumsidomu@miestodziungles.lt arba +370 61453292