„Ai, nevaidink. Metus pagyvenai užsieny ir jau pamiršai savo kalbą“. Toks komentaras neoninėmis spalvomis žiba mano galvoj kiekvieną kartą, kai pamirštu lietuvišką žodį ir įterpiu anglišką arba kinišką. Arba sugalvotą. O tada sėdžiu ir gėdinu save. O kiek pasaulio gyventojų kasdien keikia vairuotojus, skaito pranešimus ir skleidžia paskalas ne gimtąja kalba? Nuolat sukantis tokioje kalbų įvairovėje (ar bent jau žinant, kiek jų, skirtingų, šiurpinančiai sunkių ir dainingų, esti) kaipgi atrasti tą vieną tobuliausią, kuria ir poezija ir elektrinės pastatymo planas gerai skambėtų?

 Europiečiams kalbų maišalynė yra tapusi kasdienybe. Kai esi palaimintas vos keliais milijonais bendrakalbių, o akys didelės ir visko nori, laužyti ledus (ir liežuvį) tenka kitomis kalbomis. Net neverta pasakoti, kaip pasikeičia kelionės, jų kainos ir taisyklės, kai vietinius užkalbini jų kalba. Bet dabar apie tai, kaip tą kalbų raizgalynę galvoje išsipainioti. Ir ar verta.

Žodžiai, kurie tiesiog yra „on point“

Kaip vaikai iš daugiabučių eidavo „davaj ant turnikų“, taip ir mes, pradėję mokytis kinų kalbos, ėmėme purkštauti, kaip viskas yra „mafan“. Tai situacija ar nedidelis darbas, kuris kelia daugiau sunkumų, nei duoda naudos. Kaip tas vizitas į banką, kurio vengi pusę metų, nes reikės laukti eilėse, arba sporto klubo abonemento atsisakymas, nes vis tiek neini. Mafan.

Jei prisideda daugiau kalbų, atsiranda ir daugiau žodžių, kurių nesinori versti. Indoneziečiai mėgsta kartoti žodžius ir po poros mėnesių pastebi, kaip vietoj „valgyti“ jau eini „valgyt valgyt“. Visi, kada nors suradę tobulai situacijai apibūdinti tinkantį žodį, ar parašę auksinį posmą, žino tą jausmą, kai detalės sutvertos viena kitai ir jas suvedus į sakinį net girdi „Klik“. Bet jei vietoj euforijos pašnekovo veide tenka pamatyti gilų pasimetimą, vertimas dažniausiai nėra geriausia išeitis. Kaip bandyti paaiškinti pokštą.

Vienai kalbai – viena sritis

Mišrių šeimų atstovai yra šios srities ekspertai. Viena kalba mokykloje, antra namie, kartais trečia pas senelius. Kai nauja kalba išsigraužia pakankamai gilų griovį smegenų vingiuose, ji nustoja šokinėti į kitų kalbų griovius. Kitu atveju, kalbant (ar sukant mintį) prie bet kokios kliūties (pamirštas žodis ar sakinio struktūra) bus automatiškai peršokama į kitos, stipresnės, kalbos griovį. Tuos griovius kasti labiausiai padeda kalbinės aplinkos sukūrimas. Kai ne tik galvoti, bet ir su savimi garsiai kalbėtis pradedi norima kalba. Jei daug dėmesio į aplinkinius nekreipiate, skatinama praktikuotis ir pakeliui namo.

Priklausomai nuo patirties, viena kalba gali pasisavinti ir atskiras sritis: apie medžių rūšis angliškai tik rankom paskėsčioji, o lietuviškai gali tris knygas parašyti. Tokių kalbinių atsakomybių ir santykių paskirstymas gali pasirodyti naudingas pradžiai, kai tiesiog norisi atsirinkti galus. O vėliau tai pradeda per daug riboti. Kai ateina metas atrasti ir tikrai suprasti poeziją ar spektaklius kita kalba, atsiveria nauji džiaugsmai ir vargai.

Kalba yra daug daugiau už žodžius, kuriuos verti iš vienos kalbos į kitą. Skirtingos žodžių pusės dažnai turi prieštaringą skambesį ir spalvas. Kai kurie žodžiai kitos pusės net neturi. Arba turi ją tokią pilką, kad ji tėra nuograuža tikrojo žodžio. Kartais jie neskamba taip, kaip norisi, nedera su kitais žodžiais. Įsivaizduoju, kad panašus jausmas aplankytų atradus naujas spalvas. Ar palaima, ar praradimas visą gyvenimą kalbėti tik viena kalba – sunku teisti.

Jei būtų švelnesnis posakio „ignorance is a bliss“ variantas, tai jis čia puikiai tiktų. Kad ir kaip save mylintys atrodytų Anglijos fabrikuose lietuviškus žodžius per vasarą palikę studentai, kartais teisiančiąją gaidelę reikėtų nuryti. Auksiniai Lenos Dunham serialo „Girls“ (anti-) herojės Hanos žodžiai:
Any mean thing someone is going to think of to say about me, I’ve already said to me, about me, probably in the last half-hour“.

 

Pasidalink su savais
Tweet about this on TwitterShare on FacebookShare on Google+Pin on PinterestEmail this to someoneBuffer this page

Mes norime papasakoti tavo istoriją ir drauge sukurti daug išprotėjusių projektų!
Kūrybinės komandos ieškok: mumsidomu@miestodziungles.lt arba +370 61453292