Persivalgymas akimis

Parodykite man žmogų, kuris nėra nufotografavęs savo valgomo, sėkmingai pagaminto ar tiesiog dailiai kur nors gatvėje ant prekystalio pūpsančio maisto. Bijau, kad netrukus galėsime šiuos žmones įtraukti į raudonąją knygą. Šis maistografijos virusas sklinda žaibišku greičiu, ir vis rečiau galime sutikti neinfekuotą asmenį, išlaikiusį senovinius valgymo įpročius ir asmenišką ryšį su maistu. Kiekvieną rytą, popietę ar vakarą suvartojame dvigubą kiekį maisto: vieną savo lėkštėje, kitą ekrane, todėl man jau ilgą laiką knietėjo išsiaiškinti šios pasaulinės pandemijos priežastis.

Visuomet labai lengva analizuoti situacijas, kuriose save galiu pasirinkti kaip pavyzdį. Nesu apsėsta šios manijos, bet visi priklausomybę turintys žmonės tai neigia. Atrodo viena kita nekalta žalio kokteilio nuotrauka ar tradicinio tahini valgymas Maroke, ir tik praėjus šiek tiek laiko suvoki, jog ganėtinai nemaža dalis publikuojamų nuotraukų yra, būtent, maistas. Na kas čia tokio – pasidemonstruoji prieš pažįstamus, kurie tau atsako tokiomis pat skaniomis nuotraukomis, ir visi gyvename toliau, pernelyg nesigilindami KODĖL tai darome. Įdomu, jog nemaža dalis straipsnių, kurie atsiveria Google naršyklėje suvedus frazę food photography, yra apie protinius sutrikimus. Vidinis balsas dabar kužda: ei, nusiramink, čia tikrai ne apie tave, mums su galva viskas gerai. Bet… Nuotraukos funkcija visuomet buvo užfiksuoti mums svarbius dalykus, įsimintinas akimirkas, emocijas, o dabar šioje nuotraukoje puikuojasi maistas – tai ar tikrai čia viskas gerai?

Laura Freeman, dar viena šio užkrato nešiotoja, „Daily Mail“ guodėsi, jog dabar pats sudėtingiausias maisto gamybos procesas yra padaryti gerą nuotrauką. O kas, jeigu nuotrauka taip ir nepavyksta, pyragas subliūkšta, nebeturi, ką nufotografuoti, pradedi graužtis, jog kitiems viskas gaunasi geriau, gražiau, skaniau ir vualia – turim problemą su galvele.

O dabar užsimerkite ir įsivaizduokite visiškai priešingą situaciją: jūs turite tobulą nuotrauką, kur paskrudęs sūris dailiai ritasi per kraštus, arba idealiai sruvena išvirto kiaušinio trynys apsuptas avokado kalvų, o, galbūt, it lava išsiveržia karšto šokolado įdaras iš vasariškai įdegusio biskvito –  tokiu atveju jūs jau gana tvirtai abiem kojom stovite maisto pornografijos žemėje. Norėdami čia išlikti, jūs sekate visus tinklapius, kur nuolatos šį pornografija šmėžuoja prieš akis. Tokiu atveju labai nenoriai turėtumėte priimti žinią, jog daktaras Ozas aka medicinos stebukladarys jau prieš 5 metus vienoje iš savo laidų iškėlė diskusiją apie maisto pornografijos įtaką jūsų kūno svoriui (žinoma,  blogąja linkme). Principas paprastas : pamatai – užsimanai – nusiperki/pasigamini – nebelipi ant svarstyklių ir taip on repeat.

Kolkas visa situacija kvepia labai neskaniai. Susidaro įspūdis, jos tokia smulkmena, kaip viena ar kita graži maisto nuotraukytė, gali jus paversti sutrikusios psichikos nutukėliais, tačiau, kaip ir kiekvienoje gyvenimiškoje situacijoje, aš linkusi surasti teigiamų niuansų. Būtent jų, manau, tik ir laukėte skaitydami visus aukščiau minėtus argumentus. Grįžkime trumpam prie maisto pornografijos, kuri neva gali vesti prie nutukimo. Aš asmeniškai labiau toleruoju maisto erotiką, kurią laikyčiau sveikesne maisto pornografijos versija.

Kuomet kalba pasisuka apie kūrybiškumą virtuvėje, galiu iš lėto pradėti kelti baltą vėliavą, todėl visas šis maistografijos bumas man padeda pasisemti žinių, ir ,svarbiausia, sveikų idėjų savo racionui. Mano facebookas ir instagramas lūžta nuo veganiškų bei vegetariškų šedevrų, kurie, nuoširdžiai tikiu, sukuria priešingą efektą nei maisto pornografija. Negana to, kiekvienas sportuojantis ir prisižiūrintis savo mitybą žmogus puikiai žino, kaip sunku yra save kontroliuoti, o, būtent, maisto fotografavimas yra vienas iš pagalbininkų šiame sunkiame kelyje.

Tikrai galėčiau dar bent tūkstantį žodžių parašyti apie visus už ir prieš maistografiją, tačiau vis tiek tikriausiai negalėčiau vienareikšmiškai atsakyti gerai tai ar blogai. Tikriausiai, kaip ir daugelyje gyvenimiškų situacijų, svarbiausia yra rasti balansą: semtis idėjų, stebėti maistą kaip meno kūrinį, dalintis gerais patarimas ir sėkmingai įgyvendintais receptais, tačiau sugebėti palikus telefoną ar kamerą namuose išeiti pavakarieniauti, maisto grožį ir akimirkos džiaugsmą pasiliekant tik sau. Pabūkime truputį savanaudžiais. Skanaus

Pasidalink su savais
Tweet about this on TwitterShare on FacebookShare on Google+Pin on PinterestEmail this to someoneBuffer this page

Mes norime papasakoti tavo istoriją ir drauge sukurti daug išprotėjusių projektų!
Kūrybinės komandos ieškok: mumsidomu@miestodziungles.lt arba +370 61453292