Based on a true story.

Stereotipai, sklandantys apie vienišas merginas – visiškas mitas: neva jos sėdi namuose, žiūri „Seksą ir miestą“, neskuta kojų ir plytelėmis kapoja šokoladą. Juk visiška nesąmonė, tiesa, panos?

Tai kokia ta vienišių realybė?

Galbūt ne kiekvienai pasiseka, bet nepriklausomų damų asmeninėje undergroundo kultūroje jo didenybė Pasimatymas yra labiau nei gyvas.  Pasimatymas – tai galimybė bent kartą per savaitę gauti tai, ką iš kiekvienų jau pasibaigusių santykių atsimeni geriausiai: juokas, drugeliai, unikalios patirtys, nauji požiūriai ir pokalbių temos, naujas šansas būti žaviai, šmaikščiai ir nežengti nė vieno žingsnio toliau – juk vėliau tai turi potencialią pavirsti rutina. Sakau iš patirties: į kuo daugiau pasimatymų nueini, tuo labiau nori dar. Per pastaruosius pusę metų buvau keturiolikoje date‘ų. Paskaičiuokime – ne tiek ir daug vienam mėnesiui. Ne tiek ir daug vienišai merginai.

Du iš jų baigėsi viešbutyje. Tik nepagalvokite nieko „blogo“, ne kambaryje. Restorane, nes norėjome pusryčių ir geros kavos, o su kitu –  šampano už tai, kad šitas pasimatymas pirmas ir tikrai paskutinis. Kitas tęsėsi pusantros paros, nes nusprendėme po kaimo dirvonus palakstyti krosiniais motociklais. Yra tekę ir į keistą situaciją pakliūti, kai, pavyzdžiui, susiklosčius netinkamoms aplinkybėms, atsiduri kitame mieste bei susipažįsti su Jo ex-tremtiniais seneliais, kurie liepia nakvoti skirtingose lovose (tik nepagalvokit, kad esu iš tų, kurios jau per pirmąjį pasimatymą šoka po viena antklode), nes Jis jiems vis dar 28-erių anūkėlis.

Dar vienam pasimatymui buvo pasirinkta Čekijos sostinė Praha, mat abu gyvename skirtingose šalyse. Antras tarptautinis pasimatymas pasibaigė tuo, kad, penktą ryto eidami greitkeliu kažkur Helsinkio apylinkėse, tolumoje išgirdome muziką. Nusekėme paskui garsus ir radome šaunų privatų vakarėlį su daug punšo. Grįžom, papusryčiavom, išskridome namo.

Kur susipažįstama iki sutariant pasimatymą? Keičiant automobilio padangą, verslo susitikime, bare, stomatologo kėdėje, konferencijoje, šeštą ryto prie kebabo kiosko ir netgi bažnyčioje – true story.

Be nepakartojamų nuotykių, pasimatymai leidžia suprasti dar kai ką labai svarbaus – šios patirtys skaldo ir degina stereotipus, rauna su šaknim visus pasąmoningai sulipdytus įsitikinimus, išankstinius nusistatymus, kuriuos sukuriame patys (arba kiti). Menininkas, reiveris, marozas… Per smarkiai klasifikuodami žmones pagal pirmąjį ir dažnai netaiklų įspūdį, pastatom sieną galimoms avantiūroms.

Rekomenduoju pirmojo susitikimo galimybių nepraleisti nei vienos, nes pasimatymų fail’ai yra… Antrieji pasimatymai. Gal kada ir apie juos pasikalbėsim. Bet kol kas – šlovė pirmiesiems, šlovė vieninteliems!

Sunkiausia yra po gero pasimatymo nepasiduoti akimirkai, kai matai, kad nieko ateityje nebus, nors ir šiam susitikimui parašytum dešimtuką. Bet vis dėlto – Carpe diem!

Pasidalink su savais
Tweet about this on TwitterShare on FacebookShare on Google+Pin on PinterestEmail this to someoneBuffer this page

Mes norime papasakoti tavo istoriją ir drauge sukurti daug išprotėjusių projektų!
Kūrybinės komandos ieškok: mumsidomu@miestodziungles.lt arba +370 61453292