Ar dažnai įsimylite? Ar dažnai įsimylite v i e t ą ir apie ją galvojate kaip apie Jį arba Ją? O kaip dažnai ten lankotės?

Mano meilė liko toli už Atlanto. Kur metuose yra 300 šiltų dienų, retkarčiais siautėja tornadas, amerikietiškas futbolas yra viltis ir religija, smurto lygis šoktelėjęs kiek per aukštai, kad nesiliauji galvojęs, jog tave bet kada gali nušauti. Tačiau nepaisant viso to, ten gyvena meilė!

Taip atsitiko, kad pusmečiui buvau nublokšta turbūt į vieną nepopuliariausių Amerikos valstijų – Oklahomą, bet
vienareikšmiškai – gražiausios 2016 metų, nors ką čia meluot, gyvenimo akimirkos praleistos būtent ten!

Tik atvykusi ėmiau dairytis pastogės, kuri globotų mano įkvėpimą ir leistų mėgautis pagrindiniu dienos ritualu –
kava. Apie tai nepasakojo joks internetas, sužinojau iš studentų ir paskubomis puoliau ieškoti. Taigi jūsų dėmesiui – „Second Wind“ kavos namai, kuriuose moki kiek nori ir ragauji nuostabiai skanią, puikiai paruoštą kavą.

Priešistorė

Iki „Second Wind“ kaip reiškinio atsiradimo, patalpos priklausė bažnyčiai, kuriose žmonės kiekvieną sekmadienį, po mišių susirinkdavo išgerti arbatos (beje, žmonės ten labai religingi ir iki šiol propaguoja seksą tik po vestuvių. 🙂 ). Laikui bėgant, į tuščias patalpas vis dažniau užsukdavo studentai ir 2008 metais atsirado dar niekam negirdėta užuovėja.

Žmonės dovanojo savo namų baldus, knygas, pagalves ir paveikslus. Studentai ten vis daugiau laiko praleisdavo darbo dienomis, pradėjo organizuoti poezijos vakarus, koncertus, nusipirko pirmąjį kavos aparatą ir tuo metu dar būsimus antruosius namus pavadino „Second Wind“. Šį išsireiškimą amerikiečiai dažnai naudoja apibūdindami antrą energijos pliūpsnį, kas ir atsitinka išgėrus puodelį kavos. Beje, bažnyčia taip ir liko pagrindiniu rėmėju.

Už kavą moki tiek, kiek nori

„Second Wind“ nėra eilinio kainoraščio, čia jie tik pasiūlo savo kainą. Jei turi ir nori – mokėk, jei ne – tau padėkos, kad užėjai ir vis viena pavaišins kava. Žmonės ten sąžiningi, todėl jei vieną dieną svečias sumokėjo mažiau, kitą dieną tikrai duos daugiau, bent kartą per savaitę kas nors atsineš naminio pyrago ir būtinai visus pavaišins.

Per 8 gyvavimo metus nebuvo nei vienos vagystės, o kavos pasiūla išaugo taip, kad likusius pinigus jie aukoja benamiams, kurie dažnai užsuka atsigerti kavos ir paskaityti knygų.

Veikimo principas 

Kadangi tai yra ne pelno siekianti organizacija, algą čia gauna tik 3 žmonės, kurie bendrauja su kavos tiekėjais, rūpinasi aplinka ir skirsto finansus, kurie kasmet tik auga. Tačiau ir ta alga neprilygsta amerikietiškai svajonei. Be
šių trijų vyrukų, kurie, jūsų žiniai, yra studentai, čia taip pat laiką leidžia 40 savanorių! Taip, nemeluoju, 40
studentų, kurie užsuka į „Second Wind“ padirbėti bent valandą per savaitę.

Į klausimą „bet kodėl, kas jiems iš to?“, 5 studentai man atsakė šypsodamiesi: „Baby, it is not all about the money“. Ir aš jums pasakysiu, tai tikrai daugiau nei apie pinigus. Nepaisant to, kad kavą jie verda tikrai puikią, čia žmonės ateina kaip į savo namus.

Jie subūrė tokią nuoširdžią bendruomenę, kurios nerasi jokiame versle. Nors didžiausią gyventojų skaičių sudaro studentai iš viso pasaulio, esu tikra, kad ši maža religija Norman mieste išliks visada. Ir, nesvarbu, kad baigę mokslus didžioji dalis jų išvažiuos, į jų vietą visada atvažiuos kiti.

 

Amerikoje daugiau nei 50 kavos namų veikiančių panašiu principu, vienus remia bažnyčia, o kitus universiteto bendruomenės. Labai norėčiau tikėti, kad bent po penkerių metų tokia vieta atsiras ir Vilniuje!

 

Pasidalink su savais
Tweet about this on TwitterShare on FacebookShare on Google+Pin on PinterestEmail this to someoneBuffer this page

Mes norime papasakoti tavo istoriją ir drauge sukurti daug išprotėjusių projektų!
Kūrybinės komandos ieškok: mumsidomu@miestodziungles.lt arba +370 61453292