Ok, pradėkim nuo to, kad šį tekstą rašo pana. Tai taip ir buvo – naršau facebook‘e, pamačiau: „Ooo, kokia barzda“,  ir parašiau. Tai net nelabai nustebau, kad Manto Rimkaus pirmoji reakcija buvo: „Aaaaam, o kokiu klausimu?“.

Buvimas pana paaiškina ir tai, kad apie barzdas išmanau ne kažką. Draugelis kažkada sakė, kad tokiu būdu jis slepia pagurklį. Taip pat žinau seną kaip Žemę bajerį, neva vyrai barzdose slepia sumuštinių likučius užkandai ( pokalbio gale, surprise, surprise, jį taip pat rasite).

O dabar – Mantas Rimkus, profilio nuotraukoje pozuojantis su mėlyna barzda, sostinėje veikiančio „Barzdų klubo“ prezidentas, ir dar kietas kino dramaturgas, šiuo metu rašantis pilno metro scenarijų. Vuolia!

Ar galima tave vadinti hipsteriu?

Galima. Aš nesipriešinu, jei taip lengviau aplinkiniams, tegul. Juk nuo to mano esybė nesikeičia.

O nesiutina, kad barzda tapo XXI a. vyrų stiliaus trendu?

Ne, tikrai ne. Mane džiugina, kad barzda tapo kasdieniu reiškiniu ir jos nešiojimas tampa norma. Galėjimas būti savimi ir jaustis gerai – turėtų būti tikrasis „trendas“.

Kaip prasidėjo draugystė su taviške?

Prasidėjo nuo „ūsų vaiduoklių“, kaip, manau, ir kiekvieno paauglio ar vyresnio amžiaus moterų. Vėliau mūsų santykiai buvo „on and off“, ir gal kokius septynerius metus jie labai reguliarūs, be kelių nukrypimų į kairę. O santykių stabilumą nustatė tikriausiai mano „susitupėjimas“. Jaučiausi gerai būdamas su ja, ir ji labai neprieštaravo.

Būti barzdų klubo nariu skamba labai vyriškai. Bet jaučiu priklausai ne tik todėl?

Barzdų klubas – bendraminčių klubas. Barzda gal tik simbolis. Čia gal panašiai kaip į prezidentus renkami tie, kuriems virš keturiasdešimties. Tai negarantuoja proto, bet tikimasi, kad jis bent bus matęs gyvenimo.

Bet tai ką jūs, vyrai, susirinkę veikiate?

Barzdojame. Mūsų veikla yra demokratiška t.y. taryboje keliami siūlymai ir jau tuomet imamės darbų. Daugiausia tai renginiai barzdočiams arba socialiniai informavimo projektai, susiję su vyriškomis problemomis, kaip tatai mūsų bendradarbiavimas su Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugija, rengiant Barzdotą lapkritį.

Kaip klubo nariai apibrėžia barzdos svarbą, prasmę?

Nesureikšmina, manau. Mes mylime ir ūsuočius.

Ar barzda įpareigoja koreguoti/derinti ir stilių?

Turint didelę barzdą peteliškės tampa nepastebimos.

Ar yra vyrų, kuriems nevalia turėti barzdos?

Vyrų, ne. Tačiau pirma reikia juo būti. Ir aš kalbu ne apie lytį, ir net ne apie stereotipus. Tiesiog paprasta matematika: sportininkai, kurie kelia ranką prieš silpnesnius, neturi barzdos, Egidijus neturi ir t.t.

O ar barzda niekad nekelia problemų?

Kartais gatvėje manęs irgi šito paklausia. Ypač, kai buvau ją nusidažęs žydrai. Bet šiaip visiems stoties rajono susirūpinusiems draugams atsakau – kartais batono trupiniai barzdoj užsilieka, bet ant jūsų tikrai netrupinu.

Pasirinkai menininkams priskirtiną gyvenimo profesiją. Nu tikriausiai ne barzda paskatino šį sprendimą?

Barzda. Kaip minėjau, esu gyvenimo matęs. Todėl ir pagaliau drįsau stoti į kino dramaturgijos kursą, nes turėjau tokį įsitikinimą, kad rašyti reikia turėti apie ką, o tam reikia patirti daug. Patyriau. Užteko.

Barzdai daug dėmesio skirta. Pagerbkime kiną. Kodėl tokios studijos?

Na, tai bus trečias kursas, kurie baigė šias studijas. Mūsų pirmtakai jau įnešė nemažai judesio į areną, tačiau ir jie auga. Kinas yra brangiausias menas, todėl negali šokti prie Aston Martin vairo, neįvažiavęs į stotelę su senu BMW. Taip ir kine reikia nemažai trumpų metrų susukti, kad kas duotų tau rašyti scenarijų filmui su milijoniniu biudžetu. Todėl tikriausiai ir pasirinkau šią sritį – neturiu teisių.

Sako, kad kinas Lietuvoje dar nesuradęs savo šaknų, sukomercintas ar itin dramatiškas.

Nemanau, kad kinas nesuradęs šaknų. Jos buvo apgenėtos, tuomet gerokai tręštos importiniu mėšlu, kuris smarkiai tvoskia, todėl masina minias, ir kai kurie puolė jį barstyti plačiais mostais. Tačiau tai išgyvena visa industrija.

O lietuviškas kinas visuomet leido pumpurus, tik juos reikia pastebėti. Reikia užsiauginti auditoriją ir reikia išjausti istoriją. Abu dalykai neįvyksta per dieną, o kino atveju ir per penketą metų.

Koks kūrėjas būsi? Kaip Tarantino ar Coppola? Bus filmas apie barzdą?

Būsiu kaip Mantas Rimkus, tačiau mokysiuosi iš abiejų. Todėl ir negaliu atsakyti, ar bus filmas apie barzdą. Jei žinutei perteikti labiausiai tiks kalbanti barzda ir jos nusiskutimas – kaskadinius triukus teks atlikti dubleriui.

 

 

 

Pasidalink su savais
Tweet about this on TwitterShare on FacebookShare on Google+Pin on PinterestEmail this to someoneBuffer this page

Mes norime papasakoti tavo istoriją ir drauge sukurti daug išprotėjusių projektų!
Kūrybinės komandos ieškok: mumsidomu@miestodziungles.lt arba +370 61453292